Kaip istorijos pamokose ugdyti veiklesnį pilietį?

Istorijos pamokose nepakanka kalbėti apie pokyčius: kas kada atsirado, įvyko ar išnyko. Jose itin svarbu atskleisti ir padėti mokiniams suvokti tas idėjas ir vertybes, kurios laikui bėgant nekinta, buvo ir tebėra aktualios lietuvių tautai, Lietuvos politinei bendruomenei. Kaip paskatinti jaunimą atsigręžti į tikrąsias vertybes? Kaip įkvėpti jomis vadovautis kasdieniame gyvenime? Siekiant šių tikslų Pilietinės visuomenės institutas siūlo išbandyti naują istorijos dalyko modulį – metodinę medžiagą pilietiškumui ugdyti. 

Kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi kilus karui?

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. 

Studijų naujovės: pilietiškumo ugdymo paskaitos būsimiems mokytojams

„Esu istorikas, tačiau pradėjus dirbti mokykloje teko vesti ne tik istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Buvau tam nepasiruošęs. Taigi, ką dariau? Stebėjau savo kolegas, prisiminiau, kaip šias pamokas vedė mano mokytojai, pasitelkiau fantaziją“, – pasakoja Mindaugas Nefas, Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas. Į tokią situaciją, iš kurios kiekvienas sukasi, kaip išmano, patenka daugelis istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų, kuriems tenka mokyti ne tik savo dalyko, bet ir ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą. 

Žiniasklaidoje – apie Lietuvos gyventojų pilietinę galią

2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatų pristatymas sulauko didelio įvairių žiniasklaidos priemonių susidomėjimo. Siūlome susipažinti, kaip svarbiausios tyrimo įžvalgos buvo apžvelgos LRT televizioje ir radijuje, taip pat – „Žinių radijuje“. 

Pilietinės galios tyrimo rezultatai – išsamiai

Kviečiame susipažinti su visa medžiaga, kuri parengta atlikus 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimą ir apibendrinus jo rezultatus.

Moksleiviai ir mokytojai – vis dar daugiausia pilietinio potencialo turinti visuomenės grupė

Mokyklos bendruomenių pilietinis potencialas stiprėja: pernai mokinių pilietinė galia ūgtelėjo iki 52,4 balo iš 100 galimų, t.y. buvo 4,8 balo didesnė nei 2012 m. Mokytojų pilietinė galia išliko panaši kaip anksčiau ir sudarė 48,1 balo. Tai rodo Pilietinės visuomenės instituto septintą kartą atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai.

Nauja metodinė medžiaga įneš pokyčių ugdant pilietiškumą mokyklose

Baigiantis vienam didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“ parengta nauja pilietinio ugdymo medžiaga, kuri, tikimasi, padės sėkmingiau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, padarys mokyklos bendruomenės gyvenimą savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau susies jį su Lietuvos Respublikos kūrimu.

Edukacinis filmas „Kas yra „Kuriame Respubliką“?

Su malonu pristatome ir kviečiame žiūrėti dar vieną edukacinį filmą apie projektą  „Kuriame Respubliką“, jo metu mokinių sugalvotas ir sėkmingai įgyvendintas pilietines iniciatyvas, kurios buvo apjungtos į tris nacionalinius projektus - „Atgal į ateitį“,  „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ - ir pasklido beveik po visą Lietuvą. 

Gero žiūrėjimo: https://www.youtube.com/watch?v=Mn8OdR61Woc

„Žinių radijo“ laida: ką rodo Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai?

Naujausi Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai ir džiugina, ir skatina susimąstyti. Gera žinia – mokinių pilietinė galia toliau augo ir pernai buvo didesnė nei 52 balai iš 100 galimų, mokytojų pilietinė galia išliko panaši į buvusią anksčiau. O štai vidutinė visos visuomenės galia, deja, mažėjo. 

Moksleiviai sutelkė daugiausia pilietinės galios

Pernai mokinių pilietinė galia ūgtelėjo iki 52,4 balo iš 100 galimų, t.y. buvo 4,8 balo didesnė nei 2012 m. Mokytojų pilietinė galia išliko panaši kaip anksčiau ir sudarė 48,1 balo. Tai rodo Pilietinės visuomenės instituto septintą kartą atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai.