Juodupės gimnazijos projektukas: ,,Nebūk abejingas! Tu - bendruomenės narys!”

Mūsų pilis - mokykla. Visa jos bendruomenė ( mokiniai – tėvai –mokytojai ) – tos pilies piliečiai. Tai palanki vieta formuoti bendruomenę, nes užtikrina buvimą kartu. Kad galėtume teigti esant bendruomenę, reikia, kad būtų įtvirtintos vertybės: pagarba vienas kitam, atsakomybė, tapatumas. Kaip tai susiję su pilietiškumu? Žmogus pilietiškas, jei aktyviai dalyvauja mokyklos, seniūnijos, miesto, valstybės gyvenime. Pilietiškas žmogus yra visuomeniškas, jeigu jo pilietiškumas orientuotas į bendrų vertybių stiprinimą ir puoselėjimą, o ne savo aktyvios pozicijos demonstravimą. Kritiškai vertindami mokyklos problemas, nusprendėme, kad pirmiausia stiprinsime tapatumo jausmą, ugdysime pagarbą savo mokyklai, nes tik save ir savo aplinką gerbiantis žmogus, gerbs savo valstybę.

rokiskio

 

Mokyklos telkia pilietinę galią, o visuomenė ją barsto

Lietuvos mokiniai turi kur kas daugiau pilietinės galios negu visa visuomenė 2012 metais jų pilietinės galios indeksas siekė 47,6 punkto iš 100 galimų, o visos visuomenės - tik 35 punktus.

Viena galimų priežasčių, kodėl taip nutinka, - palyginti su visa visuomene, mokiniai turi daugiau pilietinio aktyvumo potencialo, tačiau, deja, palikus mokyklos suolą jis pamažu išblėsta.

Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visa visuomenė

Pilietinės visuomenės institutas (PVI) po dviejų metų pertraukos atliko Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2012 metais tyrimą. Jo ypatybė – šalia visos Lietuvos visuomenės papildomai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia (2008 m. ir 2009 m. panašiai detaliau žvelgta į mokytojų, 2010 m. – į jaunimo pilietinę galią). Tyrimo duomenys ne tik leidžia detaliau įvertinti ir su visa visuomene palyginti Lietuvos moksleivių pilietiškumą, bet ir atskleidžia jų požiūrį į pilietinį ugdymą mokykloje.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia per pastaruosius porą metų neaugo ir toliau išlieka pakankamai menka. Apskaičiuota 2012 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 35 (iš 100 galimų). 2010 m. ši reikšmė buvo 35,5.

„Tačiau žvelgiant į visų ankstesnių metų duomenis, galime matyti, jog įvykę nežymūs pokyčiai yra kelių per didesnį laiko tarpą ypač gerai išryškėjančių tendencijų dalis: nuo 2007 m. nuosekliai auga gyventojų įsitraukimas į pilietines veiklas, tačiau lygiai taip pat be pertrūkio mažėja potencialus aktyvumas“, - pastebi Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Sėkmingai įgyvendinamos mokyklų idėjos

2013 m. sausio 29 d. Pakruojo r. kūrybinės laboratorijos nariai rinkosi į Triškonių pagrindinę mokyklą. Penktojo susitikimo metu aptarėme, kaip sausio mėnesį Pakruojo rajono mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Kuriame Respubliką“, sekėsi įgyvendinti pilietinio veikimo kompetencijas ugdančius projektukus.

Atzalynas

Kviečiame į 2012 m. Pilietinės galios indekso pristatymą

Pilietinės visuomenės institutas (PVI) maloniai kviečia Jus į Lietuvos pilietinės galios indekso pristatymą, kuris vyks pirmadienį, vasario 4 d., 11 val. Atviros Lietuvos Fondo salėje (Didžioji g. 5, Vilnius).

Mokiniai sprendžia opiausias bendruomenių problemas ir kuria savąją Respubliką

Vis labiau įsibėgėja didžiausias Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektas „Kuriame Respubliką“. Mokiniai iš 120-ies šalies bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų bei kolegijų dalyvavo pilietinės veiklos mokymuose, kartu su ekspertais nustatė didžiausias savo bendruomenės problemas, parengė projektus joms spręsti ir jau imasi juos įgyvendinti.

„Dalis mokyklų jau vykdo projektus, kitos – dar tobulina veiksmų planus ir rengiasi būsimiems darbams, sako Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė. Projekto mokymai paskatino mokinius nuveikti didelius ir reikšmingus darbus. Kai kurios komandos spręs ne tik savo bendruomenei, bet ir visai valstybei aktualias problemas: sieks sumažinti emigraciją, kovos su korupcijos apraiškomis, skatins pilietiškumą, kultūrinį dialogą ir toleranciją, stiprins ryšius su į užjūrio šalis išvykusiais tautiečiais.“

Jonavos jaunimas domėsis istorine praeitimi ir puoselės jos atminimą

Laikui bėgant pasimiršta net ir kilniausi darbai, todėl Jonavos mokyklų komandos, dalyvaujančios projekte „Kuriame Respubliką“, nusprendė pasistengti, kad istorija ir kilnūs žmonės nebūtų pamiršti.

Praėjus porai mėnesių po pirmo­jo susitikimo su projekto eksper­tais Romu Sakadolskiu ir Henriku Vaicekausku Jonavos kūrybinėje labo­ratorijoje, Justino Vareikio, Raimundo Samulevičiaus ir Barupės pagrindinių mokyklų bei Jeronimo Ralio gimnazi­jos komandos pradėjo pirmuosius savo projektukų kūrimo žingsnius.

Raimundo Samulevičiaus pagrin­dinės mokyklos komanda nusprendė atnaujinti pilietinį ugdymą mokyklose, teikti edukacinę pagalbą socialiai ap­leistiems vaikams ir atgaivinti tradici­jas bei istorinę atmintį. Projektuko ini­ciatoriai pradinėse mokyklose, dienos centruose pristatys pačių kurtą žaidimą „Aš - Lietuvos pilietis“, pasakos apie pilietiškumą, organizuos protų mūšį, kurs filmą „Ką man reiškia būti pilie­čiu“, kuris vėliau bus naudojamas kaip edukacinė priemonė.

Gerus darbus sumaniusių moksleivių iniciatyvinės grupės sulaukė bendramokslių palaikymo

Lapkričio mėnesį vyko įvadinis seminaras projekte dalyvaujančioms mokyklų komandoms. Tuomet joms buvo duotas namų darbas – iš savo aplinkos aktualijų išsirinkti veiklą pilietinei iniciatyvai įgyvendinti.

Praėjus geram mėnesiui moksleivių komandos su vadovais mokytojais susirinkimo į antrąjį užsiėmimą kūrybinėje laboratorijoje jau su projekto idėjomis ir pirmojo veiklos etapo įspūdžiais tuo pasidalinti tarpusavyje, padiskutuoti, išsakyti vieni kitiems nuomonių ir pasiūlymų, išgirsti projekto organizatorių pastabas, kas padėtų galutinai išgryninti veiklos idėją.

Panevėžio rajone kuriama švari ir darni Respublika

Projekto „Kuriame Respubliką“ dalyviai iš penkių Panevėžio rajono mokyklų ir gimnazijų jau išsirinko opiausias bendruomenės problemas ir tvirtai pasiryžo jas spręsti. Aktyvūs mokiniai ir mokytojai iš Raguvos ir Velžio gimnazijų, Naujamiesčio vidurinės bei Upytės Antano Belazaro ir Paliūniškio pagrindinių mokyklų užsidegę kibo į darbus.

 

Ar išsaugos emigrantai lietuvišką tapatybę?

Jau įsibėgėjusiame projekte ,,Kuriame Respubliką” dalyvaujančių keturių Kaišiadorių rajono mokyklų bei gimnazijų atstovai paskelbė, kurias opiausias bendruomenės ar net šalies mastu paplitusias problemas bandys išspręsti savo jėgomis. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija, Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Pravieniškių Stasio Tijūnaičio ir Žaslių pagrindinės mokyklos – tai tik kelios iš 120 projekte dalyvaujančių švietimo įstaigų iš 30 šalies savivaldybių. 9 mėnesius kūrybinėse laboratorijose šių mokyklų komandos kurs projektukus, vėliau juos įgyvendins, o 3 geriausi taps nacionaliniais.