Lietuvos gyventojų geopolitinės nuostatos

Daugiau kaip pusė gyventojų Krymo prijungimą prie Rusijos vertina labai neigiamai, 8 proc. – labai teigiamai arba teigiamai. Krymo okupaciją dažniau neigiamai vertina lietuviai, teigiamai – rusų, lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovai. Vis dėlto tarp teigiamai vertinančių Krymo prijungimą prie Rusijos yra ir nemažai lietuvių.

Dar vienas klausimas, kuris buvo užduotas PGI tyrimo dalyviams: ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje? Pasiskirstymas tarp sutinkančių, nesutinkančių su šiuo teiginiu ir neturinčių nuomonės yra panašus, tačiau pastebėta tendencija, kad tarp manančių, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi, yra daugiau tų gyventojų, kurie teigiamai vertina Krymo okupaciją.

Savo valstybės politinę santvarką Lietuvos gyventojai vertina palankiau nei Rusijos, tačiau prasčiau nei Vakarų Europos valstybių. Pernai, palyginti su 2006 metais, jie buvo prastesnės nuomonės apie visų minėtų valstybių politinę santvarką.
Panašios tendencijos pastebėtos tiriant gyventojų požiūrį į Lietuvos, Rusijos ir Vakarų Europos valstybių ekonominę gerovę. Ji, gyventojų nuomone, visur sumenko, o Lietuva pagal šį rodiklį atsiduria tarp Rusijos ir Vakarų Europos šalių.

Išsamesni tyrimo rezultai – diagramose.

Lietuvos pilietinės galios indeksas pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką tiriamas nuo 2007 metų. 2014 m. tyrimas yra pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Komentarai