Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios

Nors mokytojai turi daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai visa visuomenė, tačiau ir tarp jų yra dvejojančių, nepasitikinčių savo galiomis ir nesiryžtančių veikti. Mokytojai nesulaukia deramos visuomenės pagarbos ir įvertinimo, dėl švietimo sistemos reformų, mažėjančio mokinių skaičiaus jaučiasi nestabiliai ir nesaugiai. Stebėdami šią situaciją ekspertai nuogąstauja, kad mokyklų bendruomenių pilietinis potencialas lieka iki galo neatskleistas – jį būtų galima veiksmingiau panaudoti pilietinei visuomenei kurti.

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas sustiprinti mokytojų ir mokyklų bendruomenių pilietines galias, pristato dviejų dienų kvalifikacijos tobulinimo programą „Pilietiškumo ugdymas – asmens ir mokyklos bendruomenės galioms stiprinti“. Tikimasi, kad ji bus naudinga plėtojant mokytojų bendrąsias kultūrines kompetencijas, stiprinant pilietinį ugdymą šalies mokyklose.

Mokymų programa parengta remiantis gerąja mokyklų patirtimi, sukaupta įgyvendinant vieną didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“. Jo metu mokiniai iš beveik visos Lietuvos aiškinosi opiausias savo bendruomenių ir valstybės problemas, ieškojo ir praktiškai išbandė įvairius būdus joms įveikti, kitaip tariant – atskleidė savo kūrybines ir pilietines galias.

„Daugelyje mokyklų pilietinis ugdymas, mokinių nuomone, yra nuobodus ir neįdomus, retai siejamas su praktinėmis veiklomis – apie problemas kalbėjo dr. Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė. – Projektas ir jo metu parengta metodinė medžiaga skirti ne kalbėti apie pilietiškumą, bet paskatinti veikti ir pajusti, ką iš tikrųjų reiškia būti piliečiu.“

Pagal programą pirmoji mokymų diena skirta nagrinėti pilietiškumo sampratą, mokytojų padėtį ir vaidmenis mokykloje, visuomenėje bei valstybėje, politinės ir pilietinės bendruomenės pamatines vertybes bei idėjas, aptarti, kaip galima ugdyti pilietiškumą skirtingų dalykų pamokose. Antrąją mokymų dieną bus ieškoma priemonių, būdų, kaip suderinti formalųjį ugdymą su neformaliuoju, analizuojamos mokyklų įgyvendintos pilietinės iniciatyvos.

„Labai svarbu pilietinį ugdymą sieti su gyvenimiška patirtimi, per asmeninę patirtį, refleksiją mokiniai gali atrasti naujas idėjas ir prasmes. Tai ir yra šios programos esmė. Tikimės, kad siūlomas praktines, kūrybines veiklas pavyks perkelti ne tik į neformalųjį, bet ir į formalųjį ugdymą“, – sako Neringa Vaicekauskienė, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos metodininkė.

Manoma, kad mokymų programa įkvėps mokytojus permąstyti, geriau suvokti ir susigrąžinti savo vaidmenis valstybėje, politinėje bendruomenėje, pajusti savo galias, imtis gaivinti ir jaunajai kartai priminti tikrąsias vertybes.
Kaip pastebi dr. Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas, politinė, tautinė bendrija neegzistuoja be išsilavinusių žmonių. Jei mokytojai pavargsta ir nebeatlieka savo socialinių, kultūrinių, politinių vaidmenų, juos perima komentatoriai, viešųjų ryšių, informacinių karų specialistai.

Be šios mokymų programos, taip pat parengti du papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai, metodinė medžiaga būsimiems mokytojams, neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms.

Visa minėta medžiaga parengta pagal projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurį nuo 2012 m. vykdo Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.

Daugiau informacijos – www.kuriamerespublika.lt.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Diana Skučaitė, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė, tel. 8 646 02 171, el. p. diana.skucaite@gmail.com.

Komentarai