Pilietiškumo idėjas būtina skleisti ne tik pamokose, bet ir po jų

Dalyvavimas kasdieniame mokyklos gyvenime asmenybės augimui yra toks pat svarbus kaip ir pamokos, todėl būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokiniams išlaisvinti savo kūrybines ir pilietines galias, prasmingai veikti net užvėrus klasių duris.

Kaip rodo tyrimų rezultatai, pilietinio ugdymo pamokos mokiniams atrodo nesvarbios, neįdomios. Jie mieliau rinktųsi aktyvias pilietines veiklas, nes veikiant kartu kuriamas bendrumo su kitais jausmas, sulaukiama mokytojų bei kitų suaugusiųjų pripažinimo ir vertinimo, o įbruktus užsiėmimus keičia kūrybinė laisvė.

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies mokyklose, labiau susieti jį su praktinėmis veiklomis, parengė neformaliojo pilietinio ugdymo medžiagą – gaires bendrojo lavinimo mokykloms. Šiose gairėse apibendrintos pilietinės iniciatyvos, kitaip dar vadinamos projektukais, kurias sugalvojo ir sėkmingai įgyvendino 120 mokyklų, dalyvavusių viename didžiausių pilietiškumo ugdymo projektų Lietuvoje „Kuriame Respubliką“. Vėliau mokinių idėjos buvo sujungtos į tris nacionalinius projektus ir pasklido dar plačiau po visą Lietuvą.

Naujojoje ugdymo medžiagoje 120 mokyklų projektukų suskirstyti į tokias grupes kaip „asmens ir bendruomenės auginimas“, „savivaldos stiprinimas“, „tradicijų puoselėjimas ir kūrimas“, „rūpinimasis krašto gynimu“, „sąžiningumo ir atsakomybės ugdymas“ ir kt.

„Projektukų aprašymai trumpi ir aiškūs, juose nurodytos praktinės veiklos, kurių mokiniai ėmėsi, – pasakoja Neringa Vaicekauskienė, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos metodininkė. – Kiekviena mokinių komanda taip pat pateikė ir savo „sėkmės receptą“, kuris, jos nuomone, galėtų pagelbėti kitiems bendraamžiams.“

Kaip pastebi Vaidas Bacys, Aukštelkės mokyklos direktorius, Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo ir istorijos mokytojas, aprašyti projektukai – tai konkretūs pavyzdžiai, kuriuos, pasitelkę kūrybiškumą, mokytojai gali pritaikyti ir dirbdami su savo mokiniais.

Kiekviena mokykla neformaliojo pilietinio ugdymo gairėse aprašytais projektukais gali pasinaudoti skirtingai. Pavyzdžiui, mokyklos gali susidaryti savo neformalių veiklų rinkinį ir jomis atnaujinti, pagyvinti savo kasdienį gyvenimą. Kai kurias mokinių idėjas galima pritaikyti ne tik popamokinei veiklai, bet taip pat išbandyti pilietinio ugdymo, istorijos, lietuvių kalbos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokose. Remdamosi jaunimo idėjomis, mokyklos taip pat gali atnaujinti savo kaip mažosios Respublikos – savarankiškos laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos – filosofiją, parengti ilgalaikę pilietinės saviugdos programą ir pamėginti ją įgyvendinti.

Naujoji ugdymo medžiagoje siūlomos pilietinės iniciatyvos padės ne tik atnaujinti pilietiškumo ugdymą, bet ir tvirčiau susieti mokyklą su bendraisiais Lietuvos reikalais, geriau suvokti ir puoselėti tikrąsias idėjas ir vertybes.
Tam tikrų galimybių išradingiau, patraukliau ugdyti pilietiškumą suteikia ir bendrieji ugdymo planai.
Anot V. Bacio, remiantis bendraisiais ugdymo planais galima perskirstyti ugdymui skirtą laiką. Pavyzdžiui, vietoj vienos pamokos per savaitę vesti po dvi pamokas kas antrą savaitę arba per vieną dieną pravesti šešias pamokas ir turėti penkias tokias dienas per pusmetį.

Formalųjį ir neformalųjį ugdymą galima susieti pasitelkus įvairesnius mokymo būdus. Iki 10 proc. dalykui skirtų pamokų galima panaudoti projektams, kitoms mokiniams patrauklioms veikloms, kurios gali vykti ne mokyklos aplinkoje.


Siekiant efektyviau ugdyti pilietiškumą mokyklose, taip pat svarbu sieti skirtingus mokomuosius dalykus ar kitas ugdomąsias veiklas. Pavyzdžiui, projektukui, kurio tikslas – įrengti mokykloje laisvalaikio kampą, reikia matematinių, technologinių žinių, taip pat sociologijos pagrindų atliekant apklausas.

Be neformaliojo ugdymo gairių bendrojo lavinimo mokykloms, taip pat parengta neformaliojo ugdymo medžiaga kolegijoms, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai ir modulis pedagogikos studentams.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurio metu sukaupta patirtis panaudota rengiant naująją pilietinio ugdymo medžiagą, įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Daugiau informacijos – www.kuriamerespublika.lt.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Diana Skučaitė, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė, tel. (8 6) 460 2171, el. p. diana.skucaite@gmail.com.

Komentarai