Lietuvos gyventojų pilietinis potencialas – koks jis?

Vienas iš 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo klausimų – kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi tam tikrose situacijose: iškilus vietos reikšmės (pavyzdžiui, kai jų gyvenamoje vietovėje būtų ketinama įrengti sąvartyną), ekonominei, politinei ir saugumo problemoms.

Labiausiai gyventojai sukrustų, imtųsi organizuoti veiklą ar sutiktų prie jos prisidėti, jei kiltų vietos reikšmės problema. Mažiausiai reakcijos sulauktų politinės problemos: joms kilus, daugiau kaip trečdalis (beveik 35 proc.) gyventojų laikytųsi nuošalyje, nieko nedarytų.

Kaip ir suaugusiuosius, taip ir mokinius labiausiai veikti paskatintų iškilusi vietos reikšmės problema. Jie taip pat būtų aktyvūs, kai problema kiltų jiems ar jų bendramoksliams mokykloje.

„Kol jaunuoliai mokosi mokyklose, situacija atrodo nebloga. Kai jaunimas palieka mokyklas, pradeda dirbti, pilietinės įtakos supratimas, pilietinis aktyvumas krinta, – problemą nurodo dr. R. Žiliukaitė. – Žmonėms, kurie yra pilietiškai aktyvūs, mūsų visuomenėje yra sunku, socialinė aplinka nėra palanki.“

Išsamesni tyrimo rezultai – diagramose.

 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimas yra viena iš pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalių. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Komentarai