Kolegijose – daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies ugdymo įstaigose, parengė šešias metodikas. Viena jų skirta stiprinti neformalųjį pilietiškumo ugdymą kolegijose.

„Šiuolaikiniai studentai kūrybingi, turi daug pilietinio potencialo, tačiau pasitaiko, kad jų idėjos taip ir lieka tik galvose. Norėtume, kad studentai būtų dar aktyvesni, labiau atsiskleistų, atrastų tvirtesnį ryšį su savo bendruomene, valstybe“, – sako Gabrielė Characiejienė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė, viena iš ugdymo metodikos kolegijoms autorių.

Anot pašnekovės, naująją metodinę medžiagą galima padalyti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama pilietiškumo sampratai, jo raiškos būdams ir idėjoms aprašyti. Antrojoje pateikiami patarimai, rekomendacijos, kaip atrasti bendraminčių, kartu dirbti, į ką atkreipti dėmesį imantis ir įgyvendinant pilietines iniciatyvas, projektus.
G. Characiejienės teigimu, pilietiškumas turėtų būti suprantamas kaip būdas gyventi ir veikti kartu. Labai svarbu stiprinti tarpusavio – studentas ir studentas, studentas ir dėstytojas, studentas ir administracijos darbuotojas – ryšius, ne pavieniui, bet kartu siekti užsibrėžtų tikslų.

Naujoji ugdymo metodika parengta remiantis patirtimi, sukaupta įgyvendinant vieną didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“. Joje apibendrintos mokinių ir studentų sugalvotos ir praktiškai išbandytos pilietinės iniciatyvos, kaip spręsti vietos bendruomenių ir visos valstybės problemas. Pavyzdžiui, Alytaus kolegijos studentai, pasitelkę jaunimo organizacijas, pasiryžo padaryti Alytų jaunimo traukos centru ir ėmėsi pirmųjų darbų. Utenos kolegijos jaunuoliai siekė sustiprinti studentų ir senjorų dialogą, praktiškai pritaikyti kolegijoje įgytas žinias ir pagerinti pagyvenusių žmonių užimtumą. Jie mokė senjorus savimasažo pagrindų, vedė mankštos, kosmetologijos, kompiuterinio raštingumo bei kitas pamokėles. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai suorganizavo 16 išvykų į įmones, studijas ir dirbtuves, kad padėtų mokiniams apsispręsti, kokią būsimą profesiją pasirinkti. Įdomių ir prasmingų veiklų galima rasti patyrinėjus ne tik studentų, bet ir mokinių iniciatyvas: juk spręsti korupcijos, susvetimėjimo, aplinkosaugos problemas, gaivinti gimtojo krašto istoriją, kurti naujas valstybinių švenčių tradicijas gali kiekvienas mokinys, studentas ar bet kuris kitas pilietis. Ir tai tik dalis idėjų, ką prasmingo galima nuveikti laisvalaikiu.
Anot G. Characiejienės, labai svarbu, kad norintys veikti jaunuoliai turėtų kuo daugiau ryžto ir pasitikėjimo savimi, mėgautųsi procesu, tobulėtų, tačiau nesitikėtų itin greitų rezultatų. Vienos didžiausių klaidų, trukdančių jaunuoliams atsiskleisti, įgyvendinti savo idėjas: galvojimas, kad esu per jaunas ką nors keisti, baimė nerasti panašiai mąstančių, noras viską mesti vos kilus sunkumams.

„Aukštoji mokykla – palanki terpė jaunuoliams kurti ir atsiskleisti, tačiau reikia, kad joje atsirastų daugiau tų, kuriems rūpi, kurie turi idėjų, mėgina ir veikia, kurie savo pavyzdžiu, entuziazmu užkrėstų ir kitus,“ – sako G. Characiejienė.

Be neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos kolegijoms, parengta panaši metodika bendrojo lavinimo mokykloms, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi moduliai istorijos ir lietuvių kalbos mokytojams, būsimiems pedagogams.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, pagal kurį parengta visa minėta metodinė medžiaga, nuo 2012 m. įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Daugiau informacijos – www.kuriamerespublika.lt.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Diana Skučaitė, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė, tel. (8 6) 460 2171, el. p. diana.skucaite@gmail.com.

Komentarai